Muge

      Ka tik baigesi kasmetine muge, vykstanti mieste, kuriame as gyvenu. Siais metais nepasiseke su muge. Ne ne, su pacia muge buvo viskas gerai, kaip ir visada, bet nepasiseke , kad ispuole siai sventei antradienis ir treciadienis. Vyko visas surmulys tik dvi dienas. O va pernai metais tai oho! Ir geras oras pasitaike, ir svente tesesi keturias dienas.   
      Siai mugei pasiruosti vyksta visas ritualas. Pirmiausia uzdaro centrines gatves, kuriose veliau issirikiuoja ivairus atrakcionai, prekybiniai kioskeliai ir  zaidimu automatai ir ivairaus maisto vagoneliai. Vyksta tai gerokai iki sventines dienos. Man labai patinka tos dienos. Su kiekviena diena auga smalsumas, pakili nuotaika ir kazkoks vidinis dziaugsmas. Atrodo, ko cia dziaugtis? Viskas bus siais metais kaip pernai, o pernyksciu metu muge buvo tokia pati kaip uzpernai... . Bet, matyt, neisaugau as is to amziaus, kada sirdis dziaugesi tokiais dalykais.
      Mintimis gryztu i savo linksmasias vaikystes dienas, kai prasideda tikrosios muges dienos. Tada vaikstau tarp supyniu ir karuseliu ir jauciu toki pakilu jausma krutineje.... negaliu net paaiskinti, koks tas jausmas. Atrodo, kad kazkas nori issiverzti is krutines. Suptis neturiu jokio noro, nes vaikas budama tiek prisisupau, kad negaliu pamirsti iki dabar, bet matyti besismaginancius zmones labai smagu.  Daugybe zmoniu vaiksto, ju veidai sypsosi, vaikai klykia is baimes ar is dziaugsmo, suauge irgi neatsilieka. Aplink muzika, ivairus kvapai, sklindantys nuo maista siulanciu kioskeliu, prekiautojai ivairiausiais dalykais siulo savo prekes. Gali cia rasti visko: aukso papuosalu, smilkalu, rankinuku... vienu zodziu turgus. O smagiausia man buna vakare, kai sutemsta. Tada plauki ziburiu juroje. Sviesos mirguliuoja, visur viskas spindi. Man apskritai patinka miestas vakare, kai uzsiziebia gatviu zibintai, langai siltai sviecia, parduotuviu vitrinos apsviestos, bet nera taip smagu kaip muges metu, kai ivairiaspalviai ziburiai tiesiog uzburia. Ryskios spalvos mirguliuoja, keiciasi. Zmoniu veidai tai melyni, tai zali, tai geltoni. Nuostabu. Ir nesvarbu, kad kiekvienais metais vis tas pats. Visada galima atrasti ka nors naujo.
        Dangumi praskrenda lektuvai. Jie irgi zybsi zibureliais ant sparnu. Naktiniame danguje jie skraidina keleivius. Kazin kaip jiems is aukstai atrodo sis mirguliuojantis ivairiaspalvis skruzdelynas? Nusisypsau pagavusi save galvojant , kad as noreciau pamatyti kada nors sia muge is virsaus. Ka gali zinoti? Gal ir as keliausiu kur nors kaip tik tuo metu, kai vyks si rudenine muge



http://www.youtube.com/watch?v=bHbueQ7Sd70      - atidare sia nuoroda pamatysite, kaip vyksta muge( aisku, jei idomu)

Menesiena

 

     Ramus sestadienio vakaras. Namuose tylu, tik mano nesiojamas kompiuteris duzgia. Dirba, vykdydamas mano uzgaidas. Sedziu prie lango. Siandien mano kambario langai ziuri i vakaro tamsa atmerktomis akimis. Nezinau kodel, bet neuztraukiau uzuolaidu. Gal todel, kad vakaras toks grazus. Sedziu, skaitineju ivairias naujienas, paskelbtas internete, ieskau muzikos. Norisi si vakara praleisti romantineje aplinkoje, klausant lengvos muzikos,degant zvakems ir smilkstant smilkalams...
      Staiga pajutau, tarsi mane kas sektu zvilgsniu. Taip buna, kai kas nors labai idemiai ziuri i tave, stebi visus tavo judesius. Paziurejau per langa. Nepamaciau nieko itartino, bet mano zvilgsni patrauke danguje svieciantis  beveik pilnas menuo, skleidziantis savo sidabrini spindesi pro migla, apgaubusia ji tarsi sydas. Pilnatis. Sidabrine pilnatis. Supratau, kad tai menuo ziuri i mane.  Ziuri tarsi dangaus akis, Visatos vyzdys, kosminis stebetojas. Hipnotizuojantis zvilgsnis, pilnas mistikos ir kerincio grozio. Plaukia sidabru svytincioje migloje ir stebi. Tegul stebi, tegul sviecia, tegul keri. Siandieninis vakaras  - pilnas mistikos, muzikos, sidabrines sviesos ir ramybes.

      Paklausykim kartu nuostabios menesienos muzikos


http://www.youtube.com/watch?v=8VV0SIBoHlo&feature=related

http://www.youtube.com/watch?v=Quq_LHjuSLs

Ruduo

    Ruduo ateina... ateina kartu su rudeniskais kamuoliniais debesimis, kartu su veju, kvepianciu dregme, lapais ir grybais, ateina kartu su saltu lietumi, su krintanciais lapais nuo medziu... Praeidamas jis paliecia medziu lapus, nuspalvindamas juos rudeniskom spalvom: geltona, gelsvai raudona, raudona. Liepa, auganti po mano langu, moja man savo auksu nulietomis sakomis. Gelsvi liepziedziu spurgeliai vis dar skleidzia vasaros siluma, kvepiancia medumi. 
    Pauksciai, linksmine mane rytais savo giesmemis, nutilo. Jie vejasi vasara, seka jos pedomis. Gaila, kad as negaliu skristi kaip paukstis - skrisciau ir as paskui vasara, kur silta ir sviesu, bet.... Bet tada nematyciau viso to rudenisko gamtos grozio, kuri pauksciai palieka. Einu gatve ir po mano kojomis vejas siurena nukritusius medziu lapus - raudonus, geltonus. Plaukiu tarsi ivairiaspalve upe. Raudonos ersketroziu  uogos raudonuoja kaip kraujo lasai, alsuodamos vasara.  Aplink dar daug vasaros zenklu sumisusiu su rudeniskais. Gera, kad ruduo ateina suteikdamas dziaugsma, palikdamas vasaros prisiminimus: maudynes rudeniskoje juroje, kurios silta glebi jauciu iki dabar, siltus ir svelnius saules spindulius, kuriu prislietimai teike ramybe, geliu kvapus, zaluma.... Ruduo visada palieka vilti, kad po keleto menesiu vel ateis siluma ir sviesa. Pauksciai parnes vasara atgal ant savo sparnu

..

Dar karta apie pasaulio pabaiga

        Pasaulio pabaigos tema yra nuvalkiota ir jau nebeidomi. Visi mes girdejome daugybe versiju, kaip baigsis musu zemiskasis gyvenimas. Nusibodo, bet uzvakar mane buvo uzvaldziusi kazkokia keista nuotaika, kurios valdoma , pradzioje nenorom, o paskui su susidomejimu, pradejau narsyti po interneta , ieskodama nauju ziniu apie Armagedona zemeje. Radau toki puslapiuka. Rusiska. Skirtas jis ziureti filmus nemokamai. Siais laikais visas pasaulis uzpildytas reklamomis, ivairiais bulvariniais pletkais, ziniomis apie estrados ir kino zvaigzdziu nuotykius, nesamoningais pranesimais ir t.t. Tokios ir panasios reklamos bei pletkai yra ir tame puslapyje Tarp visos tos pliurpalynes  radau viena gana rimta pranesima. Taip maniau is pradziu. Apie pasaulio pabaiga. Apie ja pasakojo zymus rusu ar nezinau kokios ten tautybes astrologas Pavelas Globa. Na , maniau, cia jau rimta. Jau sitas kaip pasakys, tai jau bus kaip nukirsta. Nors man asmeniskai jis nelabai prie sirdies. Kazkoks jis man gresmingas, tas zmogus. Kai as ziuriu i ji, man kyla baimes jausmas. Jis man i velnia panasus. Bet as norejau pakalbeti ne apie astrologo isvaizda ir ne apie tai ka as apie ji galvoju.  Mano nuomone yra mano nuomone, o daugelis Pavela Globa pripazysta kaip zymu astrologa. Su tuo ji ir sveikinu. Taigi skaitau, ka jis pamate zvaigzdese. Pasirodo, kad mes visi mirsime jau siu metu liepos 13 diena. Tik liks keliu zodiako zenklu zmones. O paskui mirsime visi mes dar karta siu metu gruodzio 21 diena. Ir vel liks tik keliu zodiako zenklu atstovai. Tai taip ir nesupratau. Kaip galesime mes visi mirti du kartus? O paskui dar idomiau pasidare. Perskaiciau, kad galima uzsisakyti pas Pavela Globa asmenini horoskopa, kuriame kiekvienas gales suzinoti liks jis gyvas po pasaulio pabaigos ar iskeliaus Anapilin. Tik aisku ne uz dyka, o uz pinigus. Perskaiciau ir pagalvojau, kad va kaip zymus astrologai mulkina ne astrologus. Ir dar ko gero uz nemazus pinigelius. Juk taip norisi gyventi, sulaukti pavasario ir svieziu bulviu. Ir paskui dar karta pagalvojau, kad eina po velniu majai su savo kalendoriais, visokios ten Nibiru planetos ir Pavelai Globos. Geriau jau negirdeti tu kvailu pranasysciu ir spelioniu. Geriau ramiai gyventi, rytais keltis , pusryciauti ir begti i darbuka, vakare laika leisti su seima ar prie kompiuterio , savaitgaliais kepti saslykiukus kur nors pamiskeje. Tik vienas Dievas ir Kosmosas zino kas bus is tikro ir kada... Gyvenkime ir dziaukimes. Tai tiek.

Turkiskas morku pyragas

   Taip, noriu papasakoti apie turkiska morku pyraga. Kepiau ji jau ne karta ir mano seimynyksciai vis praso ir praso, kad kepciau ji dazniau. Labai skanus.Tikrai labai skanus. Nesudetinga pagaminti. Parasysiu recepta. Stai jis:

SUDETIS
3 kiausiniai
Standartine stikline (200) augalinio aliejaus
Puse standartines stiklines pieno
Standartine stikline cukraus
2 standartines stiklines miltu
Kepimo milteliai
Arbatinis saukstelis cinamono
Mazas pakelis vaniles
Dvi vidutines arba viena didele morka

GAMINIMAS

Kiausinius suplakti. I suplaktus kiausinius pilti alieju ir vel plakti. Po to supilti piena ir paplakti. Sudeti cukru ir gerai viska sumaisyti. Miltus berti po truputi, kad butu lengviau maisyti tesla ir ji butu vienalyte. Kepimo miltelius uzgesinti citrinos sultimis ir sudeti i gauta tesla. Suberti cinamona ir vanile. Vel gerai viska ismaisyti. Nuluptas morkas supjaustyti mazais kubeliais ir sudeti i tesla bei sumaisyti. Stai pyragas kepimui jau paruostas.

KEPIMAS

Skarda , kurioje bus kepamas pyragas, istepti aliejumi. Paskui supilti gauta tesla. Orkaite geriausiai pries pasaunant pyraga pakaitinti. Kaitruma nustatyti ant 4 ar 3 laipsnio. kepti apie 30 ar 40 min. Bet mano patarimas toks, kad reikia patikrinti, kaip pyragas kepa, jau po 20  min, nes orkaites ne visu dujiniu plyteliu kaista vienodai. Patikrinti ar pyragas iskepes yra labai lengva. Tereikia paimti medini plona pagaliuka (pvz degtuka ar dantu krapstuka) ir ibesti i pyraga. Jei jis iskepes, tai pagaliukas bus sausas, jei pyragas dar turi kepti- pagaliukas bus aplipes tesla.


Na stai ir viskas. Linkiu gero apetito. O pyraga pavadinau turkisku, nes is vienos turkes suzinojau si recepta. Ka as zinau, gal jis visai ne turkiskas, o europietiskas. Bet tai nesvarbu. Svarbiausia, kad jis labai, laaaaaaaaabai skanus.

Laime

         "Laimė – teigiama emocija, emocijų spektras, jausmas ar būsena, pasireiškianti įvairiais jausmais – pasitenkinimu, ramybe, dvasine pusiausvyra, džiugesiu, dideliu, jausmingu džiaugsmu. Tai gyvenimo pilnatvės subjektyvus jausmas, kuris kyla tenkinant dvasinius pažinimo, bendravimo, estetinius ir fiziologinius poreikius, tai idealybės ir esamybės faktinis ar įsivaizduojamas atitikmuo. Laimė susijusi su gyvenimo tikslo ir prasmės klausimais".
          Stai koki gudru paaiskinima "kas yra laime" as radau internete. Radau ir dar daugiau, bet as ne apie tai. Noreciau isdestyti savo nuomone apie tai , kas yra laime. Ar daug zmogui reikia, kad jis butu laimingas? Ko gi jam reikia? Is tiesu tai labai nedaug: stogo virs galvos, kad nesaltu ir neslaptu, drabuziu, kad pridengtu savo nuoguma, maisto, kad nejaustu alkio ir darbo su neblogu atlyginimu, kad galetu isigyti visus auksciau isvardintus dalykus, bei  meiles, kad  nesijaustu vienisas ir nereikalingas. Tai yra pagrindas laimei. Bet  is tiesu laime turi daug veidu. Daug daugiau nei as cia isvardinau. Laime  net turi savo specializacija. Kaip sakoma liaudyje "kiekvienam savo laime". Pavyzdziui narkomanui yra didziausia laime gauti doze, motinai didziausia laime girdeti savo vaiku juoka, nusikalteliui- sekmingai ivykdyti nusikaltima, meninikui- sulaukti garbes ir pripazinimo, vienisiems zmonems- pagaliau surasti antraja savo puse, alkoholikui- gauti nors laseli bet kokio alkoholinio gerimo ir t.t.
          O kas yra laime man? Man laime yra ... . Keista. Pradejau rasyti si straipsni, turedama galvoje daug minciu ,  bet dabar negaliu nieko pasakyti apie tai, kokia yra mano laime. Nezinau , kaip paaiskinti. Visos mintys kazkur isgaravo. Tik sklando kazkokios padrikos, kazkur salia. Pagaunu minti apie gyvenimo tiksla, apie tai, kad, gal but, didziausia laime palikti gerus prisiminimus zmonems, didziausia laime jausti ir girdeti mylyma zmogu salia saves, zinoti , kad tavo vaikas zengia gyvenimo keliu drasiai iskeles galva, pagaliau laime yra matyti staiga suspindusia vaivorykste ar gauti siuntinuka su ivairiom Kaledinem smulkmenom...
         Stai ir isdesciau viska, kaip tame moksliskai aprasytame paaiskinime apie laime, tik zodziais suprantamais paprastam zmogui.  Gaila, kad mes retai bunam laimingi turedami viska ar bent dali pageidaujamu dalyku. Visada atsiranda priezasciu buti nelaimingiems, nes nemokame dziaugtis smulkmenomis. Ir as ne kitokia. O tureciau buti laiminga. Kodel tureciau? Todel, kad turiu daug svajoniu. Turiu ir turejau ir tos kur turejau , dauguma issipilde. Vien del to tureciau buti laiminga. O gal ir esu laiminga, tik nesuprantu to, nes nemoku dziaugtis smulkmenomis.
         Nezinau, ar suprantamai isreiskiau savo mintis. Gal is tiesu gavosi viskas padrikai, nesamoningai. Tai tiek apie laime.
         O svajoti reikia. Svajodami mes kuriame savo laime. Ir laimingiausi, ko gero, yra zmones kupini svajoniu ir noru. Tai varomoji jega, vedanti i laime. I savo laime.

Vasaros zenklai

...kiekviena diena vis kaitresni saules spinduliai,
siluma alsuojancios naktys,
pauksciai besirupinantys pirmaja jaunikliu vada,
papludymiai, priguzeje zmoniu,
gatves prazydusios nuo margaspalviu vasarisku rubu,
medziai pasipuose zaliomis lapu karunomis,
gausiai zydincios geles,
uodai zyziantys naktimis ir trukdantys miegoti,
zmones sedintys lauko kavinese ir gurksnojantys gerimus,
vasariskos liutys su zaibais ir griaustiniais,
dangu skrodziancios vaivorykstes po gausaus lietaus,
geliu zieduose duzgiancios bites...

Stai jau ir vasarele. Viespatie, kaip viskas lekia greitai! Nespejau net apsidairyt, o jau vasara. Paskutines geguzes dienos. Vasara,vasara, kaip as tave myliu! Myliu uz silta lietu, kuriuo laistai zeme, myliu uz sviesias dienas ir trumpejancias naktis, myliu uz siluma, kuria teiki mums... Myliu uz daug ka, bet, ko gero labiausiai uz sviesa ir siluma. Vasara, buk su mumis kuo ilgiau!

http://www.youtube.com/watch?v=GxoXvpisQY4&feature=fvwrel

Dar karta apie pavasari

         Pavasaris visada veikia mane kurybiskai, svajokliskai, jausmiskai ir visaip kitaip ....iskai. Geraja prasme ir ne kitaip. Kartais mane aplanko poezijos muza. Gaila , kad tik kartais, o noretusi, kad dazniau. Ka padarysi, kad  yra taip, kaip yra. Neturiu as talento tokiems dalykams, bet, jei kartais jis blyksteli, tai gaunasi sis tas. Vat, pavyzdziui, taip:

                                                      Pavasaris
 
                                             Ir vel pavasaris atejo
                                             Su savo medziu zaluma,
                                             Su vejo dvelksmu, saules blyksniu,
                                             Su savo goju gaivuma.
                                             Ir velei obelys pabals,
                                             Zydes ir tresnes, vysnios,
                                             O siela nakti versis i zvaigzdes-
                                             Pavasari jos tokios ryskios.
                                             Uzmerkusi akis atgresiu veida
                                             Svelniuju vejo lupu buciniams...
                                             Ir krintancios pavasario zvaigzdes
                                             Seselis blyskus
                                             Kazin man kokia lemti lems

Pavasario zenklai...

   ... pauksciai, grize is svetimu krastu,
       zydincios vysnios,
       linksmai silti saules spinduliai,
       pavasario lietus,
       pakelese geltonuojancios plukes,
       liepos, brandinancios gelsvus pumpurus,
       moterys isokusios i basutes,
       isskleide ziedus narcizai ir tulpes,
       permainingas oras ( tai silta, tai salta),
       zasys, perincios kiausinius,
       klykaujancios zuvedros,
       i pajuri sugrize turistai,
       didziuliais ziedais pasipuosusios magnolijos...

   Galeciau isvardinti daug daug pavasario zenklu, tiek daug, kad neuztektu vietos siame puslapyje. Krutine, rodos, sprogs nuo susikaupusiu joje jausmu, kurie visada ateina kartu su pavasariu. Norisi begti, eiti, sokti, dainuoti... . Gaila tik , kad jei as taip darysiu visiems matant, tai atrodysiu nekaip. Tiek to, tegul tie jausmai sprogdina man krutine ir niekam apie tai nepasakosiu. Tai bus mano paslaptis, mano pavasario meile.
   Gera, kad as gyvenu, kad man suteikta tokia garbe sutikti mano  pavasari, kuris kiekvienais metais yra vis kitoks, kiekvienais metais yra vis naujas. Dekoju Dievui uz tokia man suteikta malone ir galimybe. Aleliuja.
                                    http://www.youtube.com/watch?v=cyDXjIzgftM

......

      Nezinau net nuo ko pradeti. Jauciuosi dabar taip, kaip kad buciau sutikusi seniai matyta drauga ir nezinociau ka sneketi, nes nieko nezinau apie jo gyvenima, vykusi visa ta issiskyrimo laikotarpi. Va kaip parasiau. Gavosi ilgas sakinys, bet, manau, mintis jame issakyta yra suprantama. Taigi nezinau nuo ko ir pradeti... . O gal geriau siandien nieko daugiau nerasysiu. Kita syki bus daugiau.
      Sausis ir vasaris man buvo be galo sunkus, nes per tuos du menesius as praradau du man labai artimus zmones. Dienos buvo pilnos liudnu ir dziugiu prisiminimu. Uzejus liudesiui, paguodos ieskojau zvakiu sviesoje, tyloje, prisiminimuose. Dabar jau viskas liko uznugaryje. Iki kitu metu ziemos. Prisiminimai aplanko mane ir dabar, bet sieloje nejauciu tokios tustumos. Ji ateis kartu su ziema.
      O dabar - ikiukas.

Naujieji prasidejo

    Stai ir Naujuju metu svente, ir Kaledos baigesi. Sausis irgi baigiasi. Taip greitai viskas prasvilpe, prauze pro sali. Net nezinau ar as dalyvavau tose lenktynese. Tikriausiai ne. Pavelavau, nes tik siandien pamaciau, kad pirmasis ziemos menuo jau pranyko kartu su nuplestais kalendoriaus lapeliais. Mano blog'o gimtadienis irgi ejo praejo.
    Ilgai nieko nerasiau. Ir dabar rasau tik is pagarbos savo blog'ui. Minciu turiu daug, bet niekaip neatrenku nuo ko pradeti. Dar pamastysiu.
    Pries dvejus metus, sausio 24d. mire mano mama, mano vaikystes grazioji pasaku feja. Tebunie jai lengva zemele, o siela visada randa atgaiva ten, kazkur, salyje, vadinamoje Anapiliu.