Laime

         "Laimė – teigiama emocija, emocijų spektras, jausmas ar būsena, pasireiškianti įvairiais jausmais – pasitenkinimu, ramybe, dvasine pusiausvyra, džiugesiu, dideliu, jausmingu džiaugsmu. Tai gyvenimo pilnatvės subjektyvus jausmas, kuris kyla tenkinant dvasinius pažinimo, bendravimo, estetinius ir fiziologinius poreikius, tai idealybės ir esamybės faktinis ar įsivaizduojamas atitikmuo. Laimė susijusi su gyvenimo tikslo ir prasmės klausimais".
          Stai koki gudru paaiskinima "kas yra laime" as radau internete. Radau ir dar daugiau, bet as ne apie tai. Noreciau isdestyti savo nuomone apie tai , kas yra laime. Ar daug zmogui reikia, kad jis butu laimingas? Ko gi jam reikia? Is tiesu tai labai nedaug: stogo virs galvos, kad nesaltu ir neslaptu, drabuziu, kad pridengtu savo nuoguma, maisto, kad nejaustu alkio ir darbo su neblogu atlyginimu, kad galetu isigyti visus auksciau isvardintus dalykus, bei  meiles, kad  nesijaustu vienisas ir nereikalingas. Tai yra pagrindas laimei. Bet  is tiesu laime turi daug veidu. Daug daugiau nei as cia isvardinau. Laime  net turi savo specializacija. Kaip sakoma liaudyje "kiekvienam savo laime". Pavyzdziui narkomanui yra didziausia laime gauti doze, motinai didziausia laime girdeti savo vaiku juoka, nusikalteliui- sekmingai ivykdyti nusikaltima, meninikui- sulaukti garbes ir pripazinimo, vienisiems zmonems- pagaliau surasti antraja savo puse, alkoholikui- gauti nors laseli bet kokio alkoholinio gerimo ir t.t.
          O kas yra laime man? Man laime yra ... . Keista. Pradejau rasyti si straipsni, turedama galvoje daug minciu ,  bet dabar negaliu nieko pasakyti apie tai, kokia yra mano laime. Nezinau , kaip paaiskinti. Visos mintys kazkur isgaravo. Tik sklando kazkokios padrikos, kazkur salia. Pagaunu minti apie gyvenimo tiksla, apie tai, kad, gal but, didziausia laime palikti gerus prisiminimus zmonems, didziausia laime jausti ir girdeti mylyma zmogu salia saves, zinoti , kad tavo vaikas zengia gyvenimo keliu drasiai iskeles galva, pagaliau laime yra matyti staiga suspindusia vaivorykste ar gauti siuntinuka su ivairiom Kaledinem smulkmenom...
         Stai ir isdesciau viska, kaip tame moksliskai aprasytame paaiskinime apie laime, tik zodziais suprantamais paprastam zmogui.  Gaila, kad mes retai bunam laimingi turedami viska ar bent dali pageidaujamu dalyku. Visada atsiranda priezasciu buti nelaimingiems, nes nemokame dziaugtis smulkmenomis. Ir as ne kitokia. O tureciau buti laiminga. Kodel tureciau? Todel, kad turiu daug svajoniu. Turiu ir turejau ir tos kur turejau , dauguma issipilde. Vien del to tureciau buti laiminga. O gal ir esu laiminga, tik nesuprantu to, nes nemoku dziaugtis smulkmenomis.
         Nezinau, ar suprantamai isreiskiau savo mintis. Gal is tiesu gavosi viskas padrikai, nesamoningai. Tai tiek apie laime.
         O svajoti reikia. Svajodami mes kuriame savo laime. Ir laimingiausi, ko gero, yra zmones kupini svajoniu ir noru. Tai varomoji jega, vedanti i laime. I savo laime.