......

      Nezinau net nuo ko pradeti. Jauciuosi dabar taip, kaip kad buciau sutikusi seniai matyta drauga ir nezinociau ka sneketi, nes nieko nezinau apie jo gyvenima, vykusi visa ta issiskyrimo laikotarpi. Va kaip parasiau. Gavosi ilgas sakinys, bet, manau, mintis jame issakyta yra suprantama. Taigi nezinau nuo ko ir pradeti... . O gal geriau siandien nieko daugiau nerasysiu. Kita syki bus daugiau.
      Sausis ir vasaris man buvo be galo sunkus, nes per tuos du menesius as praradau du man labai artimus zmones. Dienos buvo pilnos liudnu ir dziugiu prisiminimu. Uzejus liudesiui, paguodos ieskojau zvakiu sviesoje, tyloje, prisiminimuose. Dabar jau viskas liko uznugaryje. Iki kitu metu ziemos. Prisiminimai aplanko mane ir dabar, bet sieloje nejauciu tokios tustumos. Ji ateis kartu su ziema.
      O dabar - ikiukas.