Pavasaris visada veikia mane kurybiskai, svajokliskai, jausmiskai ir visaip kitaip ....iskai. Geraja prasme ir ne kitaip. Kartais mane aplanko poezijos muza. Gaila , kad tik kartais, o noretusi, kad dazniau. Ka padarysi, kad yra taip, kaip yra. Neturiu as talento tokiems dalykams, bet, jei kartais jis blyksteli, tai gaunasi sis tas. Vat, pavyzdziui, taip:
Pavasaris
Ir vel pavasaris atejo
Su savo medziu zaluma,
Su vejo dvelksmu, saules blyksniu,
Su savo goju gaivuma.
Ir velei obelys pabals,
Zydes ir tresnes, vysnios,
O siela nakti versis i zvaigzdes-
Pavasari jos tokios ryskios.
Uzmerkusi akis atgresiu veida
Svelniuju vejo lupu buciniams...
Ir krintancios pavasario zvaigzdes
Seselis blyskus
Kazin man kokia lemti lems
Geen opmerkingen:
Een reactie posten