dinsdag 20 september 2011

Viskas keiciasi

      Ilgokai nieko nerasiau. Ilgokai nedrisau atsiversti savo rasliavos. Kazkaip nesmagu buvo prisiminti to, ka rasiau paskutini syki. Bet mano paskutinis rasinys buvo nuosirdus. Tikrai as buvau pasinerusi i rudeniskos depresijos sukuri... Svarbiausia, kad tai buvo tikra, tik... tik nesmagu del savo silpnumo.
      Jau senokai viskas pasikeite: nuotaika, mintys, jausmai. Apskritai viskas pasikeite. Tada dar buvo vasara, o dabar jau ruduo. Tik lietus liko tie patys. Na, ne tie patys, jei lietui galima pritaikyti posaki - upeje i ta pati vandeni niekada neibrisi ( atseit i ta pati lietu niekada nepateksi). Pasikeite nuotaika. Pasikeiciau as. Tapau vienu menesiu senesne, o gal ir ismintingesne, kantresne... o gal ir ne, bet vis tiek manyje kazkas pasikeite. Tik pasifloros vis dar zydi... .
     Galvoje pilna minciu, tik kitokiu. Su filosofiniu prieskoniu. Bandau jas visas suformuluoti, isskirstyti po mano minciu lentyneles, kad po to galeciau jas is ten paimti ir issipasakoti.
      Tad iki... .

Geen opmerkingen: