Prisimenu zodzius ... "neteisk kito ir pats busi isteisintas". Auksines mintys. Gyvenime esu daug kartu patyrusi, kad smerkti kita zmogu uz jo poelgius ir mintis yra is tiesu negeras dalykas. Nezinau kaip kitiems, bet as daznai atsiduriu tokioje situacijoje, kokioje kazkada buvo mano smerktinas zmogus, ir patiriu toki pat pasmerkima, koki jis turejo. Taigi, kai pajuntu savo kailiu visa ta situacijos salduma, tada pradedu suprasti, kodel mes elgiames vienaip ar kitaip ir kad neturime teises smerkti vieni kitus. Na, apkalbu ar aptarimu visada bus, nes zmonems liezuviu nenupjausi ir burnu neuzklijuosi... Galima pakalbeti, bet nesmerkti.
Radau vienoje knygoje mintis su kuriomis as sutinku. Stai jos : "... be abejo, daugelis gyvuju yra nusipelne mirti. Ir nemazai mirusiu, kurie nusipelne gyventi. Ar tu gali grazinti jiems gyvenima? jei ne, tai neskubek smerkti kitu, prisidenges teisingumo vardu, kai is tiesu drebi del saves...".
Stai ir viskas , ka norejau pasakyti sia tema.
Geen opmerkingen:
Een reactie posten