Pasidomejau sv. Valentinu internete. Geras dalykas tas internetas ir neblogesnis elektroniniu dienorasciu rasymas. Privercia praplesti akirati ir papildyti zinias. Gal net mentaliteta sustiprinti. Suzinojau is kur sios dienos saknys dygsta. Viskas prasidejo nuo III musu amziaus senoves Romos imperijoje. Gyveno toks vyskupas- zmogus geros sirdies . Jo vardas buvo Valentinas. Tuometine Romos imperija buvo karinga salis. Mego ginklus, keliu dulkes, kraujo kvapa... Sitaip Roma platino savo kultura, kaip mara koki, per kancias ir mirti. Valde tuo metu Romos imperija toks nevidonas imperatorius Klaudijus II. Piktas dede buvo. Nemego jis isimylejeliu ir vestuviu. Nusprende, kad meile trukdo kariauti ir manau , kad jis buvo teisus. Meile ir zudynes - dvi priesingybes. Klaudijus norejo buti piktas, todel pats nemylejo ir kitiems neleido. Na, cia mano nuomone, nes istoriniuose saltiniuose, kuriuos radau, apie jo nemeile neraso. Taigi, visada gyvenime taip buna, kad atsiranda dvi puses salia viena kitos- blogoji ir geroji. Blogasis buvo dede Klaudijus (piktietis) ir gerasis dede Valentinas( gerietis). Visi zinojo, kad sis zmogus gina isimylejelius ir sutuokia juos slapta. Taip tyliai, kad imperatorius Klaudijus II ilgai nezinojo nieko, bet kai suzinojo , tai labai uzpyko. Sueme Valentina ir nubaude ji mirtimi. Butent vasario keturioliktaja. Valentinas po mirties buvo paskelbtas sventuoju. Cia panasiai kaip rezistentus apdovanodavo medaliais ir nukentejusiuju pensijom po mirties musu laikais. Atleiskit uz cinizma. Bet man taip atrodo.
Radau dar vienas saknis is kur ta svente galejo atsirasti. Tai irgi pradeda dygti is senoves Romos paprociu. Buvo tokia svente Luperkalija. Keistas pavadinimas. Kazkas kazka lupa ir kalijas dalina. Atsiprasau, cia vel mano ismintis. As, aisku, juokauju. Tos Luperkalijos buvo pavasario ir meiles svente. Taigi tos dienos atliko savadautoju vaidmeni, nes jaunuoliai ir merginos galejo susipazinti ir isimyleti vienas kita. Mat kitu laiku tai buvo draudziama. Jaunimas senoveje gyveno dorovingai. Ar tikrai? Kazin tai tiesa? Jei taip, tai tada liudna buvo. Ne taip kaip musu laikais. Eina merginos trumpais sijoneliais gatve , o vyrukai aplink stabeliais krinta, kaip malkos kokios. Arba vaikinai pravaziuoja, ne, ne pravaziuoja , o prasvilpia gatve masinoje su bumcikais ir merginos pacios po ratais puola. Va cia tai linksma. O tada buvo liudna.
O dar radau parasyta, kad panasi svente buvo ir senoves lietuviu kulturoje. Tik tai vykdavo geguzes tryliktaja. Ir buvo si diena skirta senoves lietuviu meiles deivei Mildai. Na va , apsimelavo musu kartos lietuviai, kaip visada. Skelbe, kad labai dorovingi buvo, o, pasirodo, kad gal nelabai ir kad meiles svente tokia buvo. Ne Valentino, ne Luperkaliju, bet Mildos.
Turiu pasiulyma. Galime svesti isimylejeliu diena ne tik vasario keturioliktaja, bet ir geguzes tryliktaja. Taip pagerbsime musu, lietuviu, tradicine meiles svente. Juk lietuviai save vadina patriotais, tad ir tokias sventes privalu atgaivinti. Grazi svente. As tik uz tai. Tokiu graziu svenciu musuose ne tiek jau daug. Tai puikus vaistas nuo surandejusiu, sukietejusiu, sustabarejusiu sirdziu sindromo. Ir sielai atgaiva. Stai ir viskas.
Danny Roberts"Lula girl blue eyes" Lula matyt dar tik laukia savo Valentino ir liudnai ziuri ar nepamatys jo uz kokio kampo (cia tik mano komentaras) |
Danny Roberts"Couple hugging love" O cia Valentina surado savo Valentina. Laiminga porele (cia taip pat mano komentaras) |
Autorius nezinomas. Tik aisku, kad nelabai sventas angelas pasiciupo mergele. Angelai juk irgi myli. Kaip kitaip. ( cia taip pat mano zodis) |
Zmones! Mylekite vienas kita! Buciuokite ir glamonekite vienas kita! Juk meiles niekada nebuna per daug! Myliu visus, o labiausiai savo vyra ... o sunu myliu kaip mama savo vaika. Ir atleiskite man uz nuotaika, kuri mane uzvalde, berasant sios dienos pamastymus. Kazkaip linksmai nusiteikusi esu ir todel pastabos mano linksmos. Siandien jau tokia nuotaikinga diena.
Geen opmerkingen:
Een reactie posten