Laikas....
Valandos, minutes, sekundes, sviesmeciai...
Laikas neapciuopiamas, nepagaunamas, nesustabdomas. Laika gali tik matyti ir jausti. Pamatyti ji gali veidrodyje, zvelgdamas i savo atspindi jame. Gali matyti paziurejes i savo augancius vaikus. Arba susitikes labai labai ilgai nematytus pazistamus zmones kur nors gatveje. Laika jauti, kai lipi laiptais i trecia ar penkta auksta arba uzsedes ant dviracio. Tada laikas privercia pasiutiskai greitai plakti tavo sirdi, dusina tave ir virpina raumenis. Ir tu supranti, kad tavo laikas nesustabdomai bega pirmyn. Jis lasa ir, atsimuses i tavo gyvenima, istyksta i daugybe mazu purslu. Kiekvienas purslelis tai - diena, naktis, valanda, metai ....
Laikas klastingas. Laikas negailestingas. Kai esame jauni, jis mus uzliuliuoja, suletina savo tekme. Tampa tartum guminis. Atsibundi ryte ir pradedi galvoti, kada gi bus sekanti diena. Atsventi sv. Kaledas ir Naujuosius ir nori, kad kuo greiciau ateitu kitos sv. Kaledos. O laikas bega taip letai. Sutinki mylyma zmogu ir negali sulaukti kitos dienos, kito pasimatymo, nes laikas bega, kaip tycia, per daug letai. Sirdis spurda, kankina nerimastingos mintys... Visa tai laiko isdaigos. Jo begimas pradeda greiteti mums senstant. Tada prasideda atvirkstinis procesas. Atmerki akis ryte ir, nespejes kaip reikiant prabusti pamatai , kad jau vakaras. Atsventi sv. Kaledas ir Naujuosius ir vel kiti jau cia pat. Diena, naktis, diena, naktis ... ir vis greiciau ir greiciau. Bandai sustabdyti laiko begima, bet niekaip nepavyksta, tik pradedi mastyti, kad nespejai padaryti visu darbu, kurie yra svarbus tau, nes diena tapo per trumpa. Paziuri i veidrodi ir pamatai savo veida, kuri paliete negailestingi laiko pirstai. Kiekviena sekunde ir minute - raukslele, kiekviena diena ir metai- zilas plaukas ant galvos. Geriausiai laikas parodo save musu vaikuose. Jis tartum sako- ziurekit, koks as galingas, koks as nesustabdomas. Nespeji apsidairyti, o mazas kudikelis isauga i dideli, subrendusi zmogu. Ir tas isauges kudikelis apdovanoja tave savo vaikais. Ziurek ir tu jau senele, mociute, apsupta anukeliu, veliau proanukiu.... .
Zmones nori apgauti laika. Jie darosi plastines operacijas, dazo plaukus, rauksles pripildo botokso. Bet tai nepadeda. Kartais net juokingai atrodo, nes laiko juk negali apgauti. Jis gudresnis uz mus. Ir greitesnis. Jokios plastines operacijos jo nesustabdys, nes sensta ne tik isore, bet ir musu vidus. Geriau laiko neapgaudineti ir stengtis jo nestabdyti, o zengti su juo koja kojon. Laiko stabdymas netgi kenkia mums. Kartais zmones persistengia, kovodami su jo begimu. Jiems pavyksta ji sustabdyti, bet tik savo viduje ir nepastebi , kad isoreje laikas bega kaip beges. Tada tokie zmones atrodo jauni, grazus, bet viduje sukriose, pasene be laiko, nes buvo per daug uzsieme savimi ir nemate, kad tikrasis laikas bega ir bega pirmyn. Tai ir yra didziausia jo apgaule. Tik atrodo, kad ji pavyko sustabdyti, o is tiesu tai zmones pradeda atsilikti nuo laiko, nespeja eiti su juo. Apie tokius zmones sakome- atsilike nuo laiko, pasene paziuros, sukriosusi siela, sustabareje mintys, nespeja eiti kartu su gyvenimo ritmu... O gyvenimo ritmas ir yra laikas. Geriau jau eiti kartu su laiku, sugerti viska, ka jis duoda - naujas zinias, naujas pazintis, naujus pojucius, isnaudoti kiekviena sansa, kiekviena proga, keisti save, bet ne laika... Tada jis tampa musu draugu ir mes su juo esame tarsi suokalbininkai, maistininkai, kovojantys uz jauna siela, sirdi ir mintis.
Laikas sustoja tik vienu atveju. Kai mes isenam Anapilin. Bet jis sutoja tik mums, bet ne gyviesiems, kurie lieka toliau buti laiko ikaitais. Ar yra Anapilyje laikas? Ar laikas bega ir ten? Niekas, niekas nezino... Suzinosime teisybe tik tada, kai busime ten, kur viska valdo amzinybe.
Kas ta AMZINYBE? Ar tai kita laiko israiska?
Alex Grey "Nature of mind" |
Geen opmerkingen:
Een reactie posten