Ka tik prabudau. Nusiprausiau. Taip sakant, nuo veido nusiploviau naktiniu kosmaru zenklus. Bandau prisiminti, ka sapnavau. Nepamenu. Gal ir gerai, kad nepamenu, nes pastaruoju metu nieko gero nesapnuoju. Dar gerai. kad siandien sviecia saule. Kai prabudau, galvojau, kad dangus bus apniukes. Ziemos orai labai permainingi, kaip klimaksines moters nuotaika: cia saule sviecia, cia apniuke, o cia , ziurek, jau ir ledas ant baluciu. Bet siandien stebuklas- vakar sviete saule ir siandien tas pats. Liuks. Saule man patinka. Megstu sviesa. Dargana ir prieblanda varo mane i depresija ir dar plius prisideda sudinos gyvenimo aplinkybes. O stai kai saulute spinduliuoja, tai ir depresija atsitraukia, ir gyvenimas grazesnis pasidaro. Aisku netoli sie dalykai atsitraukia- uz kampo-ir laukia, kada vel gales smegenis knisti. Ir kam zmogui yra duotas protas ir mastymas? Va sedetum sau dabar, ziuretum issiziojes i saule, i zydra dangu, praeinancius gatve zmones, ir nemastytum apie visa ta suda, o tik gertum visom savo kuno lastelem saules siluma ir ramybe. O dabar mastai ir krauni savo viduje viso pasaulio mesla.
Sudas...... Paprastai nevartoju tokiu zodziu savo rasytiniuose saltiniuose. Negrazu, bet siandien kazodel sau leidziu tai daryti. Na, reikia retkarciais apsisvarinti. Atrodo, kai parasau zodi sudas, tai mano viduje jo maziau lieka.
Et, einu geriau kavos issivirsiu ir isgersiu uzkasdama fermentiniu suriu. Kazkodel toks derinys man labai tinka. Skanu. Paskui dar reikes siuksliu maisa laukan isnesti, nes siandien siuksliu masina surenka siuksles. Namuose irgi siuksliu maziau turi buti. Siuksles yra negerai. Labai negerai. Tiek buitines , tiek moralines. Ilgai islaikytos dvokia ir nieko grazaus.
Einu vykdyti savo pazado. Pazadas yra pazadas.
Geen opmerkingen:
Een reactie posten