Dar karta apie pasaulio pabaiga

        Pasaulio pabaigos tema yra nuvalkiota ir jau nebeidomi. Visi mes girdejome daugybe versiju, kaip baigsis musu zemiskasis gyvenimas. Nusibodo, bet uzvakar mane buvo uzvaldziusi kazkokia keista nuotaika, kurios valdoma , pradzioje nenorom, o paskui su susidomejimu, pradejau narsyti po interneta , ieskodama nauju ziniu apie Armagedona zemeje. Radau toki puslapiuka. Rusiska. Skirtas jis ziureti filmus nemokamai. Siais laikais visas pasaulis uzpildytas reklamomis, ivairiais bulvariniais pletkais, ziniomis apie estrados ir kino zvaigzdziu nuotykius, nesamoningais pranesimais ir t.t. Tokios ir panasios reklamos bei pletkai yra ir tame puslapyje Tarp visos tos pliurpalynes  radau viena gana rimta pranesima. Taip maniau is pradziu. Apie pasaulio pabaiga. Apie ja pasakojo zymus rusu ar nezinau kokios ten tautybes astrologas Pavelas Globa. Na , maniau, cia jau rimta. Jau sitas kaip pasakys, tai jau bus kaip nukirsta. Nors man asmeniskai jis nelabai prie sirdies. Kazkoks jis man gresmingas, tas zmogus. Kai as ziuriu i ji, man kyla baimes jausmas. Jis man i velnia panasus. Bet as norejau pakalbeti ne apie astrologo isvaizda ir ne apie tai ka as apie ji galvoju.  Mano nuomone yra mano nuomone, o daugelis Pavela Globa pripazysta kaip zymu astrologa. Su tuo ji ir sveikinu. Taigi skaitau, ka jis pamate zvaigzdese. Pasirodo, kad mes visi mirsime jau siu metu liepos 13 diena. Tik liks keliu zodiako zenklu zmones. O paskui mirsime visi mes dar karta siu metu gruodzio 21 diena. Ir vel liks tik keliu zodiako zenklu atstovai. Tai taip ir nesupratau. Kaip galesime mes visi mirti du kartus? O paskui dar idomiau pasidare. Perskaiciau, kad galima uzsisakyti pas Pavela Globa asmenini horoskopa, kuriame kiekvienas gales suzinoti liks jis gyvas po pasaulio pabaigos ar iskeliaus Anapilin. Tik aisku ne uz dyka, o uz pinigus. Perskaiciau ir pagalvojau, kad va kaip zymus astrologai mulkina ne astrologus. Ir dar ko gero uz nemazus pinigelius. Juk taip norisi gyventi, sulaukti pavasario ir svieziu bulviu. Ir paskui dar karta pagalvojau, kad eina po velniu majai su savo kalendoriais, visokios ten Nibiru planetos ir Pavelai Globos. Geriau jau negirdeti tu kvailu pranasysciu ir spelioniu. Geriau ramiai gyventi, rytais keltis , pusryciauti ir begti i darbuka, vakare laika leisti su seima ar prie kompiuterio , savaitgaliais kepti saslykiukus kur nors pamiskeje. Tik vienas Dievas ir Kosmosas zino kas bus is tikro ir kada... Gyvenkime ir dziaukimes. Tai tiek.

Turkiskas morku pyragas

   Taip, noriu papasakoti apie turkiska morku pyraga. Kepiau ji jau ne karta ir mano seimynyksciai vis praso ir praso, kad kepciau ji dazniau. Labai skanus.Tikrai labai skanus. Nesudetinga pagaminti. Parasysiu recepta. Stai jis:

SUDETIS
3 kiausiniai
Standartine stikline (200) augalinio aliejaus
Puse standartines stiklines pieno
Standartine stikline cukraus
2 standartines stiklines miltu
Kepimo milteliai
Arbatinis saukstelis cinamono
Mazas pakelis vaniles
Dvi vidutines arba viena didele morka

GAMINIMAS

Kiausinius suplakti. I suplaktus kiausinius pilti alieju ir vel plakti. Po to supilti piena ir paplakti. Sudeti cukru ir gerai viska sumaisyti. Miltus berti po truputi, kad butu lengviau maisyti tesla ir ji butu vienalyte. Kepimo miltelius uzgesinti citrinos sultimis ir sudeti i gauta tesla. Suberti cinamona ir vanile. Vel gerai viska ismaisyti. Nuluptas morkas supjaustyti mazais kubeliais ir sudeti i tesla bei sumaisyti. Stai pyragas kepimui jau paruostas.

KEPIMAS

Skarda , kurioje bus kepamas pyragas, istepti aliejumi. Paskui supilti gauta tesla. Orkaite geriausiai pries pasaunant pyraga pakaitinti. Kaitruma nustatyti ant 4 ar 3 laipsnio. kepti apie 30 ar 40 min. Bet mano patarimas toks, kad reikia patikrinti, kaip pyragas kepa, jau po 20  min, nes orkaites ne visu dujiniu plyteliu kaista vienodai. Patikrinti ar pyragas iskepes yra labai lengva. Tereikia paimti medini plona pagaliuka (pvz degtuka ar dantu krapstuka) ir ibesti i pyraga. Jei jis iskepes, tai pagaliukas bus sausas, jei pyragas dar turi kepti- pagaliukas bus aplipes tesla.


Na stai ir viskas. Linkiu gero apetito. O pyraga pavadinau turkisku, nes is vienos turkes suzinojau si recepta. Ka as zinau, gal jis visai ne turkiskas, o europietiskas. Bet tai nesvarbu. Svarbiausia, kad jis labai, laaaaaaaaabai skanus.

Laime

         "Laimė – teigiama emocija, emocijų spektras, jausmas ar būsena, pasireiškianti įvairiais jausmais – pasitenkinimu, ramybe, dvasine pusiausvyra, džiugesiu, dideliu, jausmingu džiaugsmu. Tai gyvenimo pilnatvės subjektyvus jausmas, kuris kyla tenkinant dvasinius pažinimo, bendravimo, estetinius ir fiziologinius poreikius, tai idealybės ir esamybės faktinis ar įsivaizduojamas atitikmuo. Laimė susijusi su gyvenimo tikslo ir prasmės klausimais".
          Stai koki gudru paaiskinima "kas yra laime" as radau internete. Radau ir dar daugiau, bet as ne apie tai. Noreciau isdestyti savo nuomone apie tai , kas yra laime. Ar daug zmogui reikia, kad jis butu laimingas? Ko gi jam reikia? Is tiesu tai labai nedaug: stogo virs galvos, kad nesaltu ir neslaptu, drabuziu, kad pridengtu savo nuoguma, maisto, kad nejaustu alkio ir darbo su neblogu atlyginimu, kad galetu isigyti visus auksciau isvardintus dalykus, bei  meiles, kad  nesijaustu vienisas ir nereikalingas. Tai yra pagrindas laimei. Bet  is tiesu laime turi daug veidu. Daug daugiau nei as cia isvardinau. Laime  net turi savo specializacija. Kaip sakoma liaudyje "kiekvienam savo laime". Pavyzdziui narkomanui yra didziausia laime gauti doze, motinai didziausia laime girdeti savo vaiku juoka, nusikalteliui- sekmingai ivykdyti nusikaltima, meninikui- sulaukti garbes ir pripazinimo, vienisiems zmonems- pagaliau surasti antraja savo puse, alkoholikui- gauti nors laseli bet kokio alkoholinio gerimo ir t.t.
          O kas yra laime man? Man laime yra ... . Keista. Pradejau rasyti si straipsni, turedama galvoje daug minciu ,  bet dabar negaliu nieko pasakyti apie tai, kokia yra mano laime. Nezinau , kaip paaiskinti. Visos mintys kazkur isgaravo. Tik sklando kazkokios padrikos, kazkur salia. Pagaunu minti apie gyvenimo tiksla, apie tai, kad, gal but, didziausia laime palikti gerus prisiminimus zmonems, didziausia laime jausti ir girdeti mylyma zmogu salia saves, zinoti , kad tavo vaikas zengia gyvenimo keliu drasiai iskeles galva, pagaliau laime yra matyti staiga suspindusia vaivorykste ar gauti siuntinuka su ivairiom Kaledinem smulkmenom...
         Stai ir isdesciau viska, kaip tame moksliskai aprasytame paaiskinime apie laime, tik zodziais suprantamais paprastam zmogui.  Gaila, kad mes retai bunam laimingi turedami viska ar bent dali pageidaujamu dalyku. Visada atsiranda priezasciu buti nelaimingiems, nes nemokame dziaugtis smulkmenomis. Ir as ne kitokia. O tureciau buti laiminga. Kodel tureciau? Todel, kad turiu daug svajoniu. Turiu ir turejau ir tos kur turejau , dauguma issipilde. Vien del to tureciau buti laiminga. O gal ir esu laiminga, tik nesuprantu to, nes nemoku dziaugtis smulkmenomis.
         Nezinau, ar suprantamai isreiskiau savo mintis. Gal is tiesu gavosi viskas padrikai, nesamoningai. Tai tiek apie laime.
         O svajoti reikia. Svajodami mes kuriame savo laime. Ir laimingiausi, ko gero, yra zmones kupini svajoniu ir noru. Tai varomoji jega, vedanti i laime. I savo laime.