... saltas vejas, baigiantis nudraskyti paskutinius medziu lapus,
susiguze pauksciai,
zmones apsirenge ziemiskai,
baigusios savo zydejimo sezona pasifloros,
rytinis ledukas, aptraukes balutes,
pauksciai, ziurintys su viltimi akyse i praeinancius zmones
(gal jie pabers trupiniu?),
salta saules sviesa,
parduotuvese pasirode Kaledu Eglutes zaisliukai,
medziai, stovintys be lapu ir iskele sakas i dangu tarsi maldai,
istustejes pajurys ir parkai,
kazkur isskride laukti pavasario didziosios zuvedros,
parduotuviu vitrinos, siulancios ziemiskus rubus,
pirmosios snaiges...
Ziema, ziema, ziemuze... . Nebijau as taves. Nesusaldysi. Kambaryje yra zidinys, skleidziantis siluma. Turiu siltus rubus, batus. Grizusi namo galiu isgerti karstos kavos ar arbatos puodeli. Tik mintys ateina i galva ne labai siltos ir linksmos. Galvoju apie tuos, kurie neturi namu... neturi zidinio su skaiscia liepsna, neturi puodelio silto viralo, neturi artimo zmogaus, kuris pakviestu prisiglausti. Toki gyvenima jie patys pasirinko, bet neaisku del kokiu priezasciu, kokia gyvenimo tragedija priverte tai padaryti. Nesmerkiu as ju ( o ir neturiu tam teises), tik man ju gaila... O gal jie yra savotiskai laimingi? Gal jie pasitiko savo likima ramiai ir nuolankiai? Kas zino, kas zino... oj.. ka as cia dabar rasau? Arteja Kaledos, gal Dievas apdalins mus visus savo malonemis ir tie, kas buvo nelaimingi, liudni, nepatenkinti, bus patys laimingiausi zmones pasaulyje ir laimingesniu uz juos nebus. Tik reikia tiketi ir laukti.
Laukti pavasario... .
http://www.youtube.com/watch?NR=1&v=uC-USAB530A
Geen opmerkingen:
Een reactie posten