Kovo 11-oji

       Ne, ne, ne! Negalvokite, kad ruosiuosi dabar aprasineti, kokia yra reiksminga si diena Lietuvos valstybes istorijoje. Myliu as Lietuva, zinau kuo yra ypatingos valstybines sventes, nes  visi aplinkui tik ir kalba apie tai, bet, prisipazistu, neesu tokia patriote, kad is proto kraustyciausi del siu valstybiniu svenciu. Laukdavau as ju labiau del to, kad tomis dienomis i darba eiti nereikdavo. Vat. Tokia jau as esu ir manau daugelis taip galvoja. Nereikia sau meluoti. Tomis dienomis ir prie buteliuko pasedeti tarp draugu ar giminiu smagu, ir patinginiauti, pailseti.
       Si diena man reiksminga tuo, kad as atejau i pasauli butent kovo vienuoliktaja. Dideliam mano dziaugsmui. Atejau, kad galeciau suktis  kartu su visais gyvenimo sukuryje, kad matyciau, kaip yra nuostabu aplinkui, kiek grozio, kiek dziaugsmo. Ir visai nesvarbu, kad gyvenime buvo laikotarpis, kai nesinorejo gyventi, kad buvo taip, atrodo, juoda, kad juodziau ir buti negali. Bet viskas praejo, viskas dingo, istirpo, tik nusedo atmintyje, kur retkarciais pakyla drumzles ir liudina. Niekai. Zinau, kad visada po nakties ateis diena.
      Bet as ne apie tai. As tik noriu pasakyti, kad labai dziaugiuosi gimusi. Ir nesvarbu, kuri diena tai butu, bet likimas taip sutvarke, kad sia diena buvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybes atkurimo diena. Svajones pildosi! Nuo mazens pavydedavau tiems, kieno gimtadieniai sutapdavo su kokiom nors reiksmingom datom. Tik nepagalvokit, kad juodai pavydejau. Neeeeee..... tik truputi ir nepiktai. Bet svajojau, kaip butu smagu, jei per mano gimtadieni visi Lietuvos zmones dziaugtusi. Svajojau, svajojau ir stai - mano mintys materializavosi! Dabar visoje Lietuvoje zmones iskelia valstybines veliavas mano gimtadienio proga. Liuks! Verta gyventi vien tik tam, kad savo svajones igyvendintum ar materializuotum. Ir del dar daug daug geru dalyku irgi verta zingsniuoti siuo gyvenimu. Ir tik pirmyn.
     Atleiskit man uz garbetroska. Cia tik toks silpnas jos blykstelejimas. Tegul meta akmeni i mane tas, kuris neturi nors kruopeles garbes troskimo. Zinau, kad neatsiras nei vieno ir akmenimis manes neuzmetys. Liksiu gyventi ir dziaugtis toliau. Ir svajoti.