APIE TIKEJIMA IR NE
Po labai labai ilgo laikotarpio vel bandau rasyti. Sunku susikaupti, sunku sugalvoti tema , kuria noreciau aptarti. Tik turiu klausima- ar galima ir ar reikia tiketi zmonemis? Va taip, besalygiskai, be jokiu uzslaptintu minciu, be jokios kruopeles abejoniu? Zinau, kad tai ,ka dabar rasau ,yra nesamone ir tuo pasakymu pati sau atsakau aiskiai ir tiesiai - nebuk naivi, nebuk kvaila, netikek, nes tikejimas nieko gero nedave... bet... tolimiausiame sielos kamputyje vis dar likusi viltis, kad zmones nera taip sugede, na, bent didesnioji ju dalis, tik beda ta, kad nusivylima atnesa ne ta geroji zmonijos dalis, kuri yra verta pasitikejimo ir kuri, bijodama buti apgauta ir isnaudota ,tyliai sau slepiasi uz storomis uzuolaidomis uztrauktu langu, bet ta, kuri naudojasi tavo atvirumu, supaniodama si jausma su tavo silpnumu ir naivumu ir tuo naudojasi saviems tikslams. Tiketi reikia, tiketi noriu, tik baisu vel nudegti. Man jau 59 ir nebeturiu laiko gydyti sielos zaizdas po nudegimu. Mano sugebejimas pakilti kaip pauksciui Feniksui is pelenu vis silpnesnis ir silpnesnis ir bijau, kad ateis tokia diena, kai po eilinio nusivylimo ir apgaules lauzo pelenu as nebepakilsiu ,nes pelenai nusvarins mano sparnus ir as uzdusiu po storu pelenu sluoksniu. Tada man bus visiskas amen ir mano saulelydis bus pilkas ir nuobodus ,be jokiu atspalviu.
