Apie geda ir garbe

  Ar buti silpnu yra geda,  o stipriu -garbe? As stengiuosi buti stipri, bet si garbe mane vargina. Kartais ateina gyvenime momentas, kad as mieliau pasirinkciau geda... Tokios silpnumo akimirkos prasiverzia asaromis is mano akiu. Daugeli tai erzina. Ypac vyrus. Bet man nei kiek ne geda savo asaru. Kazkur skaiciau, kad verkia butent tie , kurie yra stiprus savo dvasia, kuriu sirdyje yra daugiau meiles nei neapykantos. Kodel vyrai nekencia verkianciu moteru? Ar todel, kad jie, laikydamiesi kazkokiu nesamoningu vyrisku ambiciju, sprogsta is pavydo moterims, kad jos gali sau taip laisvai asaroti,sutikus savo gyvenimo kelyje sunkiai sprendziama problema? Nematau nieko blogo, jei vyrai irgi verkia. Zinoma verksmas verksmui nelygu. Aisku,jei jie asaros del nuluzusio nago ar atsiradusio zilo plauko, tai atrodys juokinga... nors , siais laikais, yra tokiu vyru, kurie yra moteriskesni uz moteris. Bet as ne apie tai, atsiprasau... As apie save ir savo stiprybe ir silpnuma. Nenorejau apkalbeti vyru. Gana daznai as bunu ju puseje. Pastebejau paradoksa- moterys- silpnoji lytis, bet jos yra zymiai stipresnes savo dvasia, o vyrai-stiprioji zmonijos puse, taciau jie daug silpnesni ir dvasiskai ir emociskai. Mes esam sukurti ne tam, kad gedintumes zmogisku emociju, mes sukurti tam, kad butume tokie kokie esam- rodydami savo tikruosius jausmus. tad, man norisi buti stipriai, bet leidzianciai sau buti silpnai.. todel kartais mieliau renkuosi geda, kad palengvinciau sunkia garbes nasta.