Kiekvienas mes turime savo gyvenimo upe, kuri nesa savo vandenis i asmenine gyvenimo jura.... Upe teka ir teka, o mes plaukiame ja i savo ateiti ir pabaiga... . Pakeliui sutinkame savo mylymuosius, priesus, draugus, isgyvename neapykanta ir meile, dziaugsma ir begalini liudesi, patiriame nusivylima ir vilti, varga ir pritekliu, aukojames del kitu ir naudojames kitais.... Ir dar kelyje sutinkame abejinguma, apgaule, mirti ir sielos skausma: abejinguma kitam, apgaule zmogaus, kuriuo pasitikejome ir mylejome, mirti, kai netenki artimo tau zmogaus ir jauti kad netekai savo esybes daleles , sielos skausma , kai, atrodo, kiekviena tavo kuno lastele bando ji isrekti, bet tas riksmas atsimusa i tustuma. Kuno skausmas neprilygsta sielos skausmui, nes jis yra nepamatuojamas Kaip negali pamatuoti dziaugsmo, nevilties, laimes.... Turi tai ir tiek, nes tai yra tavo. Tavo gyvenimo upe atnese siuos dalykus i tavo gyvenima.. Atnese ir vel nuplukde, o kai ateis tavo pabaiga, pateksi i savo gyvenimo jura ir galesi matyti joje visus savo isgyvenimus, svajones ir dziaugsmus ...
Geen opmerkingen:
Een reactie posten