Praregejau

      Buna dienu , kai staiga imi ir praregi. Va, eini gatve, kuria zygiavai simtus.... ne , milijonus kartu, ir pamatai tai, ko anksciau nepastebejai. Pasijauti, tarsi migla kas tau nuo akiu butu nuputes. Ir su protu kazkas pasidaro. Staiga mintys, kurios  tave kamavo kiekviena diena, siusdamos neigiamus signalus, dingsta: isgaruoja, istirpsta, susilydo i pigaus metalo moneta, kuria tu paprasciausiai ismeti, atsikratai, kaip nereikalingu daiktu. Ir pasidaro taip lengva ir gera. Visi takai, tuneliai, keliukai tavo smegenyse uzsidaro ir minciu tekme sustoja. Ir tokiomis akimirkomis tau atsiveria pasaulis, supantis tave. Keisciausia, kad tas pasaulis atsirado ne staiga. Jis buvo visa laika, tik rupesciai ir kasdienybe buvo uzsupe tave, uzliuliave taip, kad pamirsai dairytis, pamirsai matyti kur esi, kur eini, ka darai...
      Butent taip as jauciausi sios dienos ryta. Ejau i savo olandu kalbos studijas. Ejau is leto, neskubedama, nes turejau pakankamai laiko ir nebijojau, kad paveluosiu. Ryto saule skaisciai sviete, upes vanduo raibuliavo. Kiekviena bangele atspindejo saules sviesa ir  atrode , kad vandens pavirsiumi plaukia tukstanciai auksiniu zvynu. Medziuose ciulbejo pauksciai. Zmones vaziavo dviraciais kas kur, bet visu veiduose sviete sypsenos. Pamaciau labai grazu nama. O paskui ne labai grazu, bet su graziu sodu, kuriame auga magnolijos ir  vysnios, aplipusios nuostabiais ziedais, pienes..... Paskui atkreipiau demesi i skersgatvi, kurio, rodos, niekada nebuvo. Labai grazi vieta, kaip kokiam kurortiniam miestelyje, kur zmones leidzia laika vien poilsiui. Is kur visa tai? Is kur viskas atsirado? Pasijutau, tarsi buciau pasakoje, kurioje stebuklinga lazdele gali padaryti viska, vien tik ja mostelejus ir issakius norus. Bet is tikruju tai jokios burtu lazdeles nera. Tik ivyko paprastas dalykas- mano protas, mano akys staiga praregejo. Tapau svari nuo savo ikyriu, persunktu rupesciu bei nepasitenkinimu, minciu ir tiek. Atrodo taip nedaug reikia- tik atitrukti nuo kasdienybes- ir pamatai pasauli visai kitoje sviesoje. Nezinau kaip bus rytoj. Ar sugebesiu islaikyti uzrakintas duris i kasdienybe? Kaip geriau prisiminti, kurioje smegenu lentyneleje padedu rakta nuo duru, kurios iseina tiesiai i ta pasauli, kuris supa mane, bet as jo nematau, nes esu per daug susirupinus savimi.