vrijdag 31 december 2010

Apie mane ir mano dienorasti

       Sveiki! Pradedu savo dienorasti rasyti ir as. Kazkoks keistas sutapimas- sugalvojau pradeti Naujuju Metu isvakarese. Labai simboliska. Taip iseina, kad nauja gyvenimo puslapi atvers ne tik Naujieji, bet ir as. Puikus kolektyvizmo pavyzdys, o, be to, gal visai ir neblogas. Teisingai yra sakoma, kad geras pavyzdys yra uzkreciamas... ar as gal klystu? gal atvirksciai? Bet tiek to, bukim optimistai ir galvokim tik geriau. Galima ir seniai zinomus posakius pakeisti i geraja puse.
       Taigi pradedu savo Pirmaji dienorasti ne tik internete, bet apskritai savo gyvenime. Todel ir parasiau Pirmasis is didziosios raides, nes jauciu jam pagarba, na aisku ir savimi stebiuosi, nes anksciau maniau, kad tai neturi jokios prasmes. Daug kartu bandziau pradeti rasyti dienorasti vaikysteje, bet visada atmesdavau tokia galimybe del suaugusiuju, kurie gyveno salia. Bijojau, kad suras ir paskaitys... nes kartais taip noredavosi israityti nelabai grazias mintis apie juos, ypac kai jausdavausi nuskriausta. Paauglysteje nepradejau del tos pat priezasties. Na, o kai tapau suaugusi, nebemaciau tame prasmes ir ilgai nemaciau, iki pat sios dienos, kai atsisedau prie kompiuterio ir nutariau, kad gal jau tam ir atejo laikas.     
       Nezinau, kas pakeite mano nuomone. Gal, kad esu svetimame kraste, tarp svetimu? Kartais jauciuosi lyg buciau svetimoje planetoje tarp ateiviu... oi ne atvirksciai, tai as esu ateive, atvykusi pas juos, bet nesigailiu. Patinka man sitas keistas pasaulis sitame kraste. Bet kartais taip norisi pakalbeti su kuo nors savo kalba. Taigi mano Pirmasis ir bus man kaip mano istoriju klausytojas, o kam patiks tai gales ir jo pasakojimu isklausyti.
     Esu 47 metu subrendusi, pilno proto moteris, kuri i gyvenimo pabaiga, nusprende kardinaliai pakeisti savo gyvenima. Pakeisti darba, pakeisti gyvenamaja aplinka, pakeisti asmenini gyvenima, pakeisti savo vidu, mintis... Anksciau buvau kaip nepajudinama uola  ar sekvojos medis, ileides savo saknis i zemes gelmes, apraizges jomis viska savo kelyje, nedrisau net pagalvoti apie jokius gyvenimiskus pasikeitimus ir se tau devintines! Viskas apsiverte ir dabar as esu cia , mano pasikeitimu pusiaukeleje... Kai ka yra taip sunku pakeisti. Ko gero sunkiausia yra pakeisti ne aplinkybes, bet save pati. Bet apie tai gal veliau...
   Girdziu, kad zmones jau ruosiasi sutikti Naujuosius. Patys nekantriausi jau bando fejerverkus.Linksma. Labiausiai Naujieji gal ir patinka del tu fejerverku. Dievinu spalvotu ugneliu zaisma. Man labai grazu. Ir nesvarbu, kad po to ilgai lieka nekoks kvapas. Tai tik laikina, bet prisiminimai lieka, ir , svarbiausia, grazus .

Geen opmerkingen: