Apie mus

 

Kas mes? Is kur mes atejom? Kur yra tie sodai, kuriuose sodininkas subrandino zmonijos seklas ir jas pasejo planetoje vardu Zeme? Kurioje begalinio Kosmoso vietoje randasi zmonijos saknys? Nezinomas sodininkas pasejo mus ir paliko gimti, gyventi, daugintis ir mirti kaip laukini miska, kuriame vyksta amzina kova del sviesos, maisto, vietos ir gyvybes. Stipresni nugali silpnesnius, gudresni apsoka ir tuos ir tuos, silpnesni apsisaugo spygliais ir nuodais, prisitaikeliai gyvena simbiozeje su stipriaisiais ir naudojasi jais, piktzoles lipa per kitu galvas, bandydamos bet kokia kaina  isitvirtinti ir isgauti sau kuo daugiau naudos kitu saskaita... Ziuriu i juoda nakties dangu, ta begaline Visatos gelme, bandau zvilgsniu prasiskverbti giliau ir giliau.... Mano mintys skrieja vis tolyn ir tolyn,noredamos suprasti kas mes ir kur mes einame   Gal but mano minciu energija pasieks to sodininko ausis ir jis grys atgalios apziureti savo darbo rezultatu. Tik, kol mano pasiustos mintys bus isgirstos, manes jau nebebus milijonus metu, o gal jau nebebus ir Zemes kartu su visu laukiniu misku...

Apie sia akimirka....

       Sia akimirka jauciu begalini ilgesi, draskanti siela... jauciu ilgesi silumos, einancios is sirdies i sirdi, ilgesi glamoniu, kurios padeda pamirsti nuovargi ir nevilti... ilgiuosi zodzio, kuris nuramina arba tylos, kuri pasako daugiau nei istartas garsas...Ilgiuosi tu dienu, kai kiekviena ju buvo nerupestinga ir aiski, nerupejo ateitis, nes viskas buvo nesvarbu. Kaip noreciau dabar vel pasijusti ta nerupestinga mergaite, noreciau vel gryzti atgalios.. tik nenoreciau atsisakyti tos patirties ir proto, kuriuos turiu siandien, sia akimirka, o gal butent patirtis ir protas neleistu man pilnai dziaugtis ir pajusti ta nerupestingumo salduma? O, kaip noreciau tureti salia zmogu, kuris padetu man nors akimirkai pabuti silpnai, reikalingai paguodos ir atramos, reikalingai tvirtos rankos ir svelnaus zodzio.. O, Dieve, pasakyk man ar as turesiu galimybe nors akimirka pabuti silpna? Pavargau buti stipri, pavargau tvirtai stoveti ant koju... Noriu rytines kavos i lova, noriu skanios vakarienes, laukiancios manes po darbo, noriu svelniu ir idomiu pokalbiu dviese, noriu romantikos zvakiu sviesoje, noriu, noriu, noriu......