Apmastymu metas

  Gruodzio 24-oji. Artejame prie Stebuklingos Nakties. Kiekviena valanda, minute ir sekunde ,tirpdama ore artina mus prie musu Ganytojo gimimo dienos. Vaziuoju autobusu namo. Galva pilna mane uzpludusiu minciu. Stebiu kas darosi aplinkui: zmones skuba, bega, nesini sunkiais krepsiais. Bijo paveluoti i Ganytojo svente, susirinkus visai seimai istarti padekos zodzius Ganytojui, sukalbeti malda, palinketi vieni kitiems laimes, meiles ir vilties.... Bet ar is tikro zmones dekoja Ganytojui? Ar visi zino maldos zodzius? Ar visi supranta, kokia sio Svento vakaro prasme? Siais laikais viskas tapo taip banalu, paprasta, jokios paslapties... Liko tik dalijimasis dovanomis. Kaip tik si vakara labiausiai pasigendu savo vaikystes laikmecio, kai laukeme Sv.Kaledu ne tik del dovanu, Kai laukeme Kuciu vakaro, nes tai buvo taip paslaptinga... Uzdegtu zvakiu sviesoje artimuju veidai buvo tokie rimti, ramus, istarti maldos zodziai ejo is sielos gelmiu, meile ir sirdies siluma vieni kitiems buvo tikri jausmai,.. Ilgas pasiruosimas Kaledoms verte apmastyti savo poelgius, perziureti savo mintis, susimastyti apie savo buti sioje Zemeje, suprasti , kad kiekvieno zmogaus atejimas i zeme turi prasme ir del to pasijusti iskirtiniu, nes Ganytojas isrinko  ir suteike galimybe dalyvauti Gyvenime ir savo sventeje... ne tam, kad pirktum ir gautum brangias dovanas, o tam, kad eidamas per gyvenima drasiai, svaria sazine,  suprastum savo klaidas ir nesigedintum atsiprasyti iskaudintu zmoniu... Norisi susukti:"Dieve, pasakyk ar mes verti buti pakviesti i Tavo svente? Ar galime tiketis, kad tu padesi mums suprasti savo buties prasme cia, Tavo sukurtame Pasaulyje? Pirmas zingsnis i apsivalyma - meile ir padeka, nelaukiant atsako, nereikalaujant nieko atgalios. Kai kiekvienas is musu tai supras ir ismoks tai daryti, i Zeme atkeliaus taika ir ramybe, meile ir viltis. Tad sis vakaras yra skirtas butent tam, kad mokytumes atleisti ir myleti , kad sie jausmai nebutu nupirkti dovanomis, bet sklistu is sirdies i sirdi, is sielos i siela...