Grazus pavasario rytas Londone. Zmones skuba i darbus ir as su jais kartu. Kelione iki mano darbovietes gana ilga. Persesti tenka is vieno metro traukinio i kita net keturis kartus. Kartais tai vargina, o kartais duoda peno naujiems apmastymams ir patyrimams.
Taigi ta grazu pavasario ryta islipau metro stotyje. Viskas vyko kaip visada. Kaip ir visi bandziau suspeti i kita traukini. Staiga isgirdau toki nuosirdu ir miela rytini senu draugu pasisveikinima lietuviskai. Pabandysiu atkartoti tai ka girdejau, nes tiek graziu ir nuostabiu sinonimu viename sakinyje ne taip daznai sutiksi. Stai toks pokalbis tarp vyru (tarp 40 ir 50 metu amziaus).
- Nu bliat kurva seni ko nepaskambinai kad jau ispyzdinai?
-Nu bliat nachuj jauniklis atsirado. nu pyzdiec nachuj.
Apsikabino meiliai ir nuejo... Galvojau po to kaip gerai , kad anglai nepuola musu kalbos mokytis, nes man sirdis susprogtu isgirdus toki meilu rytini pasisveikinima is anglo lupu... Ir gerai, kad nesimoko, nes kaip kitaip lietuviai isiskirtu savo kalba, kuri, pasirodo, yra tokia turtinga sinonimais...Cia jums ne koks ten Kristijonas Donelaitis su savo ''... jau saulele vel atkopdama budino svieta ir ziemos triusus pargriaudama juokes...''
