Apmastymu metas

  Gruodzio 24-oji. Artejame prie Stebuklingos Nakties. Kiekviena valanda, minute ir sekunde ,tirpdama ore artina mus prie musu Ganytojo gimimo dienos. Vaziuoju autobusu namo. Galva pilna mane uzpludusiu minciu. Stebiu kas darosi aplinkui: zmones skuba, bega, nesini sunkiais krepsiais. Bijo paveluoti i Ganytojo svente, susirinkus visai seimai istarti padekos zodzius Ganytojui, sukalbeti malda, palinketi vieni kitiems laimes, meiles ir vilties.... Bet ar is tikro zmones dekoja Ganytojui? Ar visi zino maldos zodzius? Ar visi supranta, kokia sio Svento vakaro prasme? Siais laikais viskas tapo taip banalu, paprasta, jokios paslapties... Liko tik dalijimasis dovanomis. Kaip tik si vakara labiausiai pasigendu savo vaikystes laikmecio, kai laukeme Sv.Kaledu ne tik del dovanu, Kai laukeme Kuciu vakaro, nes tai buvo taip paslaptinga... Uzdegtu zvakiu sviesoje artimuju veidai buvo tokie rimti, ramus, istarti maldos zodziai ejo is sielos gelmiu, meile ir sirdies siluma vieni kitiems buvo tikri jausmai,.. Ilgas pasiruosimas Kaledoms verte apmastyti savo poelgius, perziureti savo mintis, susimastyti apie savo buti sioje Zemeje, suprasti , kad kiekvieno zmogaus atejimas i zeme turi prasme ir del to pasijusti iskirtiniu, nes Ganytojas isrinko  ir suteike galimybe dalyvauti Gyvenime ir savo sventeje... ne tam, kad pirktum ir gautum brangias dovanas, o tam, kad eidamas per gyvenima drasiai, svaria sazine,  suprastum savo klaidas ir nesigedintum atsiprasyti iskaudintu zmoniu... Norisi susukti:"Dieve, pasakyk ar mes verti buti pakviesti i Tavo svente? Ar galime tiketis, kad tu padesi mums suprasti savo buties prasme cia, Tavo sukurtame Pasaulyje? Pirmas zingsnis i apsivalyma - meile ir padeka, nelaukiant atsako, nereikalaujant nieko atgalios. Kai kiekvienas is musu tai supras ir ismoks tai daryti, i Zeme atkeliaus taika ir ramybe, meile ir viltis. Tad sis vakaras yra skirtas butent tam, kad mokytumes atleisti ir myleti , kad sie jausmai nebutu nupirkti dovanomis, bet sklistu is sirdies i sirdi, is sielos i siela...

Buti savimi...

i

Ieskojau prieglobscio po medziais,
Po zvaigzdemis, po dangumi,
Bet niekur neradau sau vietos,
Kur jausciau,kad galiu but savimi...
Paguodos sau ieskojau draugo zodziuos.
Skaiciau knygas, besidalinancias ismintimi,
Bet tik dabar as supratau, kad mano mintyse tiktai
Galiu as buti savimi


Rasa S.

Apie broliu lietuviu broliskuma ir tautiska isskirtinuma

     Grazus pavasario rytas Londone. Zmones skuba i darbus ir as su jais kartu. Kelione iki mano darbovietes gana ilga. Persesti tenka is vieno metro traukinio i kita net keturis kartus. Kartais tai vargina, o kartais duoda peno naujiems apmastymams ir patyrimams.
      Taigi ta grazu pavasario ryta islipau metro stotyje. Viskas vyko kaip visada. Kaip ir visi bandziau suspeti i kita traukini. Staiga isgirdau toki nuosirdu ir miela rytini senu draugu pasisveikinima lietuviskai. Pabandysiu atkartoti tai ka girdejau, nes tiek graziu ir nuostabiu sinonimu viename sakinyje ne taip daznai sutiksi. Stai toks pokalbis tarp vyru (tarp 40 ir 50 metu amziaus).
     - Nu bliat kurva seni ko nepaskambinai kad jau ispyzdinai?
     -Nu bliat nachuj jauniklis atsirado. nu pyzdiec nachuj.
    Apsikabino meiliai ir nuejo... Galvojau po to kaip gerai , kad anglai nepuola musu kalbos mokytis, nes man sirdis susprogtu isgirdus toki meilu rytini pasisveikinima is anglo lupu... Ir gerai, kad nesimoko, nes kaip kitaip lietuviai isiskirtu savo kalba, kuri, pasirodo, yra tokia turtinga sinonimais...Cia jums  ne koks ten Kristijonas Donelaitis su savo  ''... jau saulele vel  atkopdama budino svieta ir ziemos triusus pargriaudama juokes...''