Apie meile ir naudojimasi

    Nedestysiu savo pacios minciu , nes tai apie ka galvoju geriausiai isdeste Dalai Lama (tik nesu tikra, kad tiksliai pakartosiu jo zodzius):

    " Zmogui buvo duota myleti vienas kita ir naudotis daiktais. Dabar zemeje tiek daug chaoso tik todel, kad zmones pradejo myleti daiktus ir naudotis zmonemis".

    Gerai, kad pasaulyje yra tokiu zmoniu, kurie isreiskia tavo mintis. Aciu jiems.

Be pavadinimo

  Stai as vel cia. Sedziu pries monitoriu ir klaviatura. Spaudziu jos mygtukus ir matau kaip raides, tarsi mazi vabaliukai, atsispaudzia baltame monitoriaus ekrane. Bandau vel rasyti. Bandau vel destyti savo mintis, atverti savo jausmus. Praejo nemazai laiko po mano paskutinio iraso. Prisimenu savo pazada, kurio netesejau. Gyvenimo aplinkybes susikloste taip, kad buvau priversta jo neteseti. Kartais  taip atsitinka.
    Kas  atsitiko per ta ilga sesiu menesiu laikotarpi? Per ta laika as perejau virtine isbandymu, begale apmastymo valandu, sunkiu nusivylimo momentu... . Buvo daug tokiu situaciju, kai tai, kuo anksciau stebedavausi, teko pereiti paciai: pajutau, ka jaucia zmones neteke darbo, suzinojau, ka reiskia netureti pinigu visiskai, teko pabudi uzvaldytai visiskos nevilties, kai nematai jokiu prosvaisciu, isvaziuoti , palikus zmogu, kuri mylejau, pajusti , ka reiskia isdavyste to, kuriuo pasitikejau. Ir viskas del pinigu ... Buvo momentu, kai jauciausi taip, kaip ta mergaite is H. Anderseno pasakos "Mergaite su degtukais" arba Kajus is "Sniego karalienes", nes niekaip negalejau savo jausmu ir minciu labirintuose  is suduzusiu praeities skeveldru sudelioti zodzius "meile" ir "laime".
     Dabar bandau vel atsistoti ant koju. Pavargau buti nusivylusia. Pavargau mastyti apie praeiti ir greziotis i ja, nors ji manes nenori taip lengvai paleisti. Praeitis vis kabinasi i mane savo kauletais, ilgais pirstais ir primena save. Noriu buti laiminga. Noriu buti vel savimi. Noriu vel gryzti i ta pilna optimizmo laika. Tik as supratau viena - turiu buti pasiruosusi naujiems isbandymams, naujoms gyvenimo pamokoms. Viliuosi, kad Dievas man yra paruoses kazka gero ir sviesaus. Tikiuosi, kad jis liko patenkintas tuo, kaip as atlaikiau viska, ka jis siunte. Paziuresime. Ateitis parodys. Tik zinau, kad nieko nesigailiu kas buvo.