Lyja...

           Kaip as laukiau vasaros! As visada jos laukiu, nes ilgiuosi saules ir silumos, bet si vasara nieko panasaus kol kas nezada. Lyja, lyja, lyja.... Istisas dienas krinta vanduo is dangaus. Aciu Dievui, kad bent retkarciais praplysta dangu dengianti debesu drobule ir saule gali pasiusti mums savo spindesi ir siluma. Bet tik retkarciais. Gerai, kad po mano langu auga didziule liepa. Gyvenu treciame aukste ir matau liepos laja tiesiai ties mano langais. Dabar liepu zydejimo metas ir jos apsipyle liepziedziais. Ziedai, isiterpe tarp sviesiai zaliu lapu, nugeltonina medziu laja ir atrodo, kad tarp ziedu ir lapu zaidzia saules zuikuciai. Pasidaro linksmiau ir silciau , kai ziuriu i mano liepa.
          Kai lyja, man visada pradeda ateiti i galva romantines, kurybingos mintys. Tada pradedu isivaizduoti save susisupusia i silta apklota, sedincia supamojoje kedeje prie degancio zidinio ir svajojancia ar darancia ka nors megstamo... Va , reikia pasimokyti is olandu, kurie, turedami laisva minutele, ja ir isnaudoja savo malonumui. Matau praplauke po mano langais zmones didziuliu   kateriu, dar vienas kateris pilnas zmoniu... Visi su skeciais arba nuo lietaus sauganciais rubais ir lietus jiems ne motais. O manes neisvarysi tokiu oru i lauka, tad ir sedziu ir nieko nedarau... Nors jau seniai turiu kirbancias mintis, kad reiketu ka nors parasyti apie lietu, nes jis toks daznas svecias sioje salyje.... O sako, kad Lietuva - lietaus salis, "Lietuva, kur lietus lyja".... Nieko panasaus.


Lietus

Lyja...
Is dangaus krinta ant sidabro siulu suverti kristoliniai karoliai...
Eina zmones skeciais  prisidenge spalvotais...
Tukstanciu tukstanciai kristoliniu karoliu suduzta, atsitrenke i zeme, i zole...
Uzmerkiu akis ir girdziu, kaip barbena lietaus lasai namo stoga...
Skamba muzika lietaus sukurta kiek liudna, bet raminanti mano siela...