maandag 30 mei 2011

Apokalipse

          Apokalipse, Apokalipse.... Labai daznai girdimas zodis. Zmones laukia (tiksliau ne laukia, bet galvoja , kad ji bus)  Apokalipses. Pranasai is senuju laiku ispranasavo ja arba dar kitaip sakant Pasaulio pabaiga. Ir Biblijoje apie ja parasyta. Pergyveno zmonija jau ne viena Pasaulio pabaiga, bet vis dar gyvuoja.
          Apokalipse. Pasaulio pabaiga. Baisu. Neisivaizduoju, kad galetu va taip imti ir paprastai viskas uzsibaigti. Tiksliau ne paprastai, o net labai sudetingai. Pakankamai prisiziurejome filmu apie Apokalipse. Maciau filma "2012". Ten vyksta zemes drebejimas, potvyniai, plysta zemes pavirsius, siauteja ugnikalniai.... Baisu. Bet ne taip baisu, kai tik ziuri ir nedalyvauji pats visame tame chaose. O man teko sudalyvauti viena nakti sapne. Uhu hu... . Buvo tikra Apokalipse. Sapno pradzioje buvo labai grazi sauleta diena, nepranasaujanti jokios pasaulio pabaigos: ciulbejo  pauksteliai , dangumi plauke balti debeseliai... Buvo grazu, kol gatviu neuzpludo gyvunai: drambliai, tigrai, gyvates, pauksciai. Nustebusi ziurejau i si zveryna ir nesupratau, kur jie bega ir del ko bega... kol nepamaciau paskui juos atsiritant vandens bangos- didziules didziules. Tada man tapo aisku viskas... Stai kaip atrodo Pasaulio pabaigos pradzia. Paskui as ir daugiau zmoniu pamateme juroje viesulus. Jie nese tamsa ir dregme tiesiai link musu. Nezinojau ka daryti, ir staiga prisiminiau dokumentini filma apie viesulus-tornadus. Tame filme rode, kaip zmones gelbejasi nuo sios gamtos stichijos, jei buna staiga uzklupti. Ir as padariau taip kaip tame filme- nubegau ir pasislepiau vonioje. Bet tas viesulas taip ir neatskrido iki manes. Pasidare smalsu, kur jis dingo. Islindau is savo sleptuves ir pamaciau nuostabu vaizda: viesulai vis dar siautejo juroje, siurbe jos vandeni kartu su visais juros gyviais. Maciau kaip is dangaus krinta zuvys o patys viesulai mirgejo sidabru nuo juose besisukanciu zuvu.  Pagalvojau, kad nezinia kas geriau ar kai varlemis lyja, ar kai zuvimis? Na , o paskui pagalvojau, kad reikia krautis lagamina ir begti kartu su visais. Ir pasiciupau pirmiausia siltus rubus ir pagalves... Atsibudusi ilgai galvojau, kodel man tos pagalves buvo reikalingos? Ne pinigai, ne dokumentai , bet pagalves... Matyt, kai baigiasi pasaulis, pinigai ir dokumentai yra nereikalingi. Logiska. Ka tu pirksi, jei nieko nebebus ir kam bus svarbi tavo tikroji asmenybe?
         Stai kokia manoji Apokalipse. Buvo visko ir daugiau, bet ne viska atsimenu. O kazin kaip is tikruju butu? Uz ko zmones griebtusi pirmiausiai? Uz pinigu? Uz brangenybiu? Uz pagalviu?

zaterdag 7 mei 2011

Dirizablis

         Vakar maciau toki dalykeli, kurio nesitikejau niekada pamatyti. Geras tas senoliu posakis "niekada nesakyk niekada". Patyre zmones. Apskritai musu bociu isminti gali pritaikyti visais laikais. Taigi, apie reikala, kurio , maniau, niekada nepatirsiu. Sedejau sau kambaryje prie atviro lango ir stebejau kas darosi lauke. Kazkaip netycia zvilgtelejau i dangu: paprastai as matau skraidancias zuvedras ir dar balandis vienas kitas praskenda... O ta karta pamaciau ne zuvedras ir ne balandzius, o dirizabli. Oho, geras! Matydavau praskrendant oro balionus, i kuriuos ziurint man visada uzgniauzia kvapa. Oro balionas man sukelia labai nuostabius jausmus. Paskraidyti oro balionu yra mano svajone. O dabar pamaciau didziuli dirizabli! Galvojau, kad tokie nebeskraido, kad liko tik prisiminimai is senovines dokumentikos ir piesiniu. Na, gal as ko nors nezinau. Atsilikusi gal as nuo realaus gyvenimo. Is tiesu, kodel negali skraidyti dirizabliai, jei skraido oro balionai? Juk jie irgi is senoves. Gal ir nevertejo aprasineti sio mano patyrimo, bet man tai buvo nuostabus reginys. Apsidziaugiau, kad danguje gali pamatyti ne tik zuvedras ir lektuvus, bet dar ir nuostabius dalykus. Dazniau ziuresiu i virsu...


Cia is senuju laiku dokumentikos dirizablis Graf Zeppelin

O cia siu laiku dirizablis

           Paskaitinejau apie dirizablius internete ir , pasirodo, kad dirizabliai grizta! Su jais yra siejama labai daug projektu. Nuostabu! As visada maniau, kad ne viskas , kas yra sena, yra bloga. Geri dalykai grizta ir nelieka pamirsti, kaip ir gera muzika, kinas ir kiti meno kuriniai...


   P.S.: o man iskilo klausimas toks- kazin musu didzkukuliai arba cepelinai gal yra senuju dirizabliu prototipas? Isradingi tie lietuviai...

maandag 2 mei 2011

Geriau veliau nei niekada

       Geri, ismintingi zodziai. Gal geri tik man, nes reikia gi save kazkaip pateisinti. O pateisinti save labai noriu, nes praejo visos graziausios sventes, o as neparasiau nei zodzio. Nezinau, kaip taip gavosi. Paprasciausiai neturejau laiko ar... . Aj, nerasysiu kitos priezasties. Truputi geda.
       Taigi praejo Verbu arba dar kitaip Palmes sakeles sekmadienis, baigesi ir Velyku svente. Va, visai neseniai buvo ir Mamos diena. Kaip svenciau? Verbu sekmadieni buvau baznycioje. Joje uz penkis centus gavau buksmedzio sakele. Pamaldu metu visi zmones laike sakeles rankose ir kunigas jas pasventino.  Pasventino ne tik sakele, bet ir mane pacia ir kitus zmones - su "krapylu" sventu vandeniu mane aptaske kaip reikiant. Atrode, kad pavasarinis lietus nulijo. Nezinau ar as nuo to geresne pasidariau, ar sventesne. Zmogus yra silpnas, nuodemingas- cia meldziasi, cia tuoj is baznycios isejes velnius isdarineja. Ir as ne kitokia. Aisku nieko baisaus nepadariau, bet ... . Ai ka as cia. Is tikruju tai turejome tureti palmiu sakeles, bet Olandijoje jos neauga ir, beje, Lietuvoje taip pat. Taip kad sukames kaip kas ismanome. Kas buksmedzio sakeles atsinesa, kas verbas lietuviskas arba kadugius, o kai kas turi galimybe ir palmes sakeliu isigyti. 
Cia Verbu sekmadienio procesija Granadoje. Gerai jiems- pas juos auga palmes...

O cia lietuviskos verbos
      Velykoms pradejau ruostis gal pries dvi savaites iki joms ivykstant. Kaip ruosiausi? Rinkau svogunu lukstus. Siaip as svoguniuku - cibuliuku megeja. Lupant juos galiu ir paverkti, bet del ju verta aukotis. Taigi pririnkau pilna dezute lukstu, kuriuos  paskutini sestadieni pries Velykas sumeciau i verdanti vandeni ir viriau tol, kol vanduo parudavo. Paskui isemiau lukstus ir ismeciau, o nuspalvintame vandenyje daziau kiausinius. Geras, ekologiskas senovinis budas kiausiniu dazymui. Jokios chemijos. Ar tikrai? Na , taip manysiu, nes musu laikais kur nedursi , visur chemija. Geriau galvoti, kad ekologiska viskas buvo, be chemijos. Kita surinktu svogunu lukstu dali panaudojau irgi kiausiniu dazymui. Susukau kiekviena kiausini i svogunu lukstus ir apsukau siulais, kad laikytusi. Deja, siais metais neturejau senu kaproniniu puskojiniu ir pedkelniu. Geras dalykas tos senos skyletos kojines. Kartais ir jos gerai pagelbeja, ypac per Velykas. Pernai metais buvau ju prisirinkusi ir kiausinius pavyko laaaabai graziai nudazyti. Prie ko cia senos pedkelnes ir kiausiniu dazymas? O prie to, kad senas kojines sukarpai ir paskui i jas susuki kiekviena kiausini , pries tai ji susukes i svogunu lukstus. Lietuviska velykine matrioska gaunasi. Pabandykit, jei kas nezinot. Pernyksciai kiausiniai gavosi grazus ir spalvingi todel, kad laikiausi dazymo technologijos, o siais metais nesilaikiau ir todel kiausinai nebuvo spalvingi. Gavosi rudi su sviesiom demem, kaip kokie degli parsiukai, bet nesvarbu - vistiek Velyku ryta pasitikau su desimcia deglu kiausiniu. Papuosiau Velyku medi.... Va cia tai buvo tikra nesekme. Bandziau vysnios sakeles priversti suzaliuoti, bet, matyt, is manes ne kokia pumpuru sprogdintoja gavosi. Na, nesuzaliavo tos sakeles. Vargstu su jomis, kovoju jau gal menesis. Iki dabar vis dar sprogdinu pumpurus. Paziuresiu kas atkaklesnis- vysnios sakeles, pumpurai ar as. 

Panasiai ir mano dazytieji atrode...

... ir mano velyku medis
           O vakar buvo Mamos diena. Prisiminiau savo Mama. Net sapne ji buvo pas mane atejusi. Vadinau ja "saulyte". Gerai, kad yra toks dalykas kaip sapnu salis. Gali sutikti  tuos, kurie isejo amziams. Vakare "Skype" radau sunaus pasveikinima su Mamos diena. Pasidare taip smagu ir silta, tarsi pavasario saule butu susildziusi mano sirdi.
     Tai tiek.
     Beje,  pyragas, kuri turejau Velykoms, buvo labai skanus ir marguciai buvo visai grazus, o Velyku medis - nuostabus.